Biografija

Kazys Šimonis gimė 1887 metais, rugpjūčio mėnesio 25-tą dieną, Petrui Šimoniui ir Uršulei Gudaitytei, netoli Kupiškio esančioje Viešintų parapijoje, Starkonių kaime. Kazys buvo antras iš sūnų, po Juozapo, taip pat turėjo dar du brolius – Augustiną(Antaną) ir Justiną ir dvejas seseris – Uršulę ir Izabelę.Vėliau šeima persikėlė į Stebeikių kaimą Ramygalos valsčiuje, Kėdainių rajone.
1904-1906 mokėsi vargonuoti pas Vosyliškio bažnytkaimio, vėliau pas Kupiškio klebonus.

1906 metais atvyko į Šiaulius ir, privačiai pasirengęs, išlaikė keturių klasių egzaminus.

1907 metais Šimonis atvyko į Kauną ir ten įstojo į „Saulės“ mokytojų kursus, kuriuose mokėsi iki 1909-ųjų. Tėvų paramos netekęs,nes nepaisė jų noro , kad taptų kunigu,kopijavo šventųjų paveikslus,piešė iškabas ir dekoravo sienas, ir taip vertėsi. Susipažino su Tadu Daugirdu, kuris išmokė jį perspektyvos, štrichavimo technikos ir aliejinės tapybos. Tadas Daugirdas tapo Kazio Šimonio artimiausiu globėju ir patarėju. Būdamas kursuose Šimonis buvo įsitraukęs į pažangiųjų moksleivių ratelį, kur slaptuose susirinkimuose buvo skaitomi pranešimai apie proletariato kovą prieš carizmą. Už dalyvavimą slaptame ratelyje, Šimonis buvo pašalintas iš kursų ir stigdamas lėšų pragyvenimui išvyko į JAV, kur jau gyveno jo brolis Juozas. Būdamas ten, dirbo Filadelfijoje, Brukline.

1911-ais metais, susitaupęs pinigų, grįžo į Lietuvą ir greit po grįžimo, 1912 metais, gavo šaukimą į carinę kariuomenę, kur ištarnavo iki 1917 metų. Susipažino su ukrainiečių dailininkais Kovalenka ir Ševčenka.

1917 metais Peterburge mokėsi piešimo privačiose studijose. . Čia susipažino ir susidraugavo su Stasiu Šilingu,vėliau tapusiu teisingumo ministru.

1918-tais metais, po Spalio revoliucijos Šimonis grįžo į tėviškę, bet jau 1919-tais vėl patraukė į Kauną. Čia apsigyveno Donelaičio g. 13. (Kai sesuo Izabelė liko našlė ~ 1925 metus, priėmė kartu gyventi ir ją su mažais dviem sūnumis, visais jais rūpinosi.) Pardavė pirmuosius savo paveikslus. Tų metų rudenį „Aušros“ gimnazijoje pradėjo dėstyti piešimą ir dailyraštį. Susidomėjo klubo „Vilkolakis“ veikla.Susipažino su Paulium Galaune, Juozu Tumu-Vaižgantu.

1920 metais Šimonis prisijungė prie naujai įsteigtos Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijos. Draugijos pastangomis, tais pačiais metais ivyko lietuvių meno apžvalgos paroda, kurioje Šimonis pirmą kartą išstatė savo darbus. Vyko į liaudies meno rinkimo ekspedicijas.Išspausdino „Vejoje“ pirmą eiliuotą kūrinėlį-apmąstymus apie kūrybą-„Sekant impresionistų studiją.“

1921 metais Kaune kartu su Adomu Galdiku surengė pirmą ekspedicijoje surinktų tautodailės kūrinių parodą .

1922 metais kartu su K.Binkiu sukūrė “Dainų” knygą.

1923 metais dalyvavo Lietuvos meno kūrėjų draugijos Plastikos sekcijos meno parodoje Kaune. Antrajame „Kultūros“numeryje išspausdino straipsnį „Mūsų protėvių menas“. Iliustravo K. Binkio“100 pavasarių“. Tais pat metais išvyko į Berlyną, gavęs Amerikos lietuvio F. Bagočiaus stipendiją studijuoti dailės dalykų . Lankydamas muziejus ir galerijas susipažino su modernaus meno srovėmis.

1923, 1924 metais dėstė piešimą J. Damijonaičio mokytojų kursuose. Dalyvavo tapybos ir skulptūros parodoje Kaune. Iliustravo „Eglę žalčių karalienę“,Adomo Lasto „Lietuvos knygnešio likimą“, „Aukštaičių pasakas“.

1924-1925 m. Bostono, Filadelfijos ir Čikagos lietuvių kolonijose buvo surengtos nedidelės Šimonio kūrinių parodėlės.

1925-1931 metais dalyvavo vaikiškų žurnalų leidyboje.

1925 metais įvyko jo kūrybos paroda Kaune, kurioje buvo išstatytas 71 paveikslas.

1926 metais Rygoje, Romanovskio knygyno salone, įvyko viena reikšmingiausių dailininko personalinių parodų, kuri turėjo pasisekimą. Nemažai kūrinių joje buvo nupirkta, gavo teigiamus atsiliepimus iš spaudos. Pristatė 73 tapybos darbus ir nemažai piešinių. Tais pat metais su Jonu Mackevičium surengė paveikslų parodą Seimo rūmuose.

1926 metų Spalio mėnesį, gavęs švietimo ministerijos stipendiją, dvejiems metams išvyko į Paryžių.

1927 metų pavasarį, Šimonis, draugų ir Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje patariamas, surengė savo darbų parodą. Paroda buvo atidaryta vasario 22 dieną ir veikė dvi savaites, privačiame salonėlyje Šerš Midi gatvėje. Dviejuose kambariuose buvo eksponuoti paveikslai. Parodoje apsilankė daug prancūziškos visuomenės, o salono savininkas jau pirmą dieną nusipirko vieną Šimonio paveikslų. Tais pat metais, grįžęs iš Paryžiaus, Šimonis surengė kelias personalines parodas Lietuvoje. Reikšmingiausios vyko Klaipėdoje ir Kaune.
1928 metais dalyvavo pirmoje Lietuvos plakatų parodoje ir lietuvių dailininkų kūrinių parodoje Rygoje.

1929 metais surengė bendrą parodą su Leonardu Gogeliu. 1929-1930 metais iliustravo A. Giedriaus „Krislelius“,“Pašnekas“,“Šviesos ratu“.
1931 metais dalyvavo pirmojoje Jaunųjų Menininkų parodoje Kaune.
1931 metais Šimonis vedė Teodorą Černekevičiūtę, su kuria iškart po vestuvių susilaukė dvynių – Arvydo ir Vykinto, o dar po dešimt metų ir trečiojo sūnaus – Vaidoto-Rimanto. Su šeima apie 1933 metus persikėlė gyventi į Višinskio g.12-5.
1924 – 1934 metais, šalia tapybos, siekdamas užsidirbti daugiau pinigų, Šimonis ėmėsi darbų ir kitose dailės srityse, labiausiai sekėsi grafikoje ir scenografijos srityje. Apipavidalino keletą Valstybės teatro spektaklių („Eglė Žalčių Karalienė“), taip pat keletą megėjiškų spektaklių.

Taip pat, Šimonis intensyviai dirbo knygų iliustravimo srityje ir iki 1940 metų apipavidalino apie 70 knygų. Daugiausiai iliustravo liaudies dainų ir pasakų rinkinius.

1933-1934 metais iliustravo V. Krėvės sudarytus rinkinius“Aitvaras liaudies padavimuose“, „Dzūkų poringes“

1934 metais sukūrė iliustracijas S. Nėries rinkiniui „Mūsų pasakos“, P. Vaičiūno redaguotoms „Aukštaičių pasakoms“.

1935 metais dalyvavo Lietuvių meno apžvalginėje parodoje Kaune.

1936 metais išleido savo poezijos knygą“Girių giesmės“.

1938 metais iliustravo pradinių klasių vadovėlius – A.Giedriaus „Saulutė“,M. Vasiliausko-Geručio „Rūtelė“. Iliustravo A.Giedriaus knygą „Gamtoje apsidairius“.

1941 metais išleistos S. Daukanto „Žemaičių pasakos“ su jo piešiniais.

1934-1945 metais dirbo Kauno meno mokyklos bibliotekos vedėju.

1944 metais dalyvavo lietuvių dailės parodoje Vilniuje.

Tolimesnę meninę veiklą sutrikdė karas, kuris išblaškė jo šeimą. 1944 metų rugpjūtyje kaime atostogavęs sūnus Arvydas, dar paauglys, pasimetė nuo savo šeimos ir su Šilingų ir dailininko Adomo Varno šeimomis išvyko iš Lietuvos, galiausiai atsidūrė JAV.

1945-1950 metais dirbo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto muziejaus vedėju.

1949 metais surengė Kauno architektūrinių vaizdų parodą.

1951-1959 metais dirbo Kauno politechnikos instituto architektūros katedros laborantu.

1953-1954 metais dalyvavo Kauno dailininkų darbų parodoje Kaune, Respublikinėje dailės parodoje Vilniuje.

1957 metais dalyvavo Jubiliejinėje dailės parodoje, skirtoje Didžiojo Spalio 40-mečiui.

1958 metais surengė personalinę darbų parodą Kaune.

1959 metais Šimonis parengė ir išleido savo atsiminimų knygą „Gyvenimo nuotrupos“.

1960 metais dalyvavo Kauno dailininkų jubiliejinėje parodoje, skirtoje LTSR 20-mečiui.

1962 metais dailininkui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.

1965-tais metais su žmona persikėlė į Kęstučio gatvę, kur gavo ir erdvias dirbtuves. Tais pat metais dalyvavo Jubiliejinėje Kauno dailininkų parodoje , skirtoje LTSR 25–mečiui.

1967 metais surengė Jubiliejinę darbų parodą Kaune.

1968 metais surengė personalinę parodą Vilniuje.

1970-1971 metais savo darbus eksponavo Kauno dailininkų rudens parodoje .

1971 metų vasarą savo tėvus aplankė sūnus Arvydas su dukra Mary.

1972 metais dailininko gyvenimą smarkiai sukrėtė sūnaus Vaidoto-Rimanto mirtis.

1972 metais, už nupelnus lietuvių tarybinei dailei, 85-tųjų gimimo metinių proga Kaziui Šimoniui suteiktas Lietuvos TSR liaudies dailininko garbės vardas. Tais pat metais surengė personalinę parodą.Dalyvavo Kauno dailininkų parodoje, skirtoje TSRS įkūrimo 50–mečiui.

1974 metais mirė žmona Teodora.

1975 metais surengė personalinę tapybos darbų parodą „Legendų ir pasakų pasaulyje“

1976 metais dalyvavo Kauno dailininkų rudens parodoje.

1977 metais dalyvavo Respublikinėje dailės parodoje Vilniuje

1977 metais surengė personalinę parodą Kaune.

Kazys Šimonis mirė 1978 metais, birželio 5 dieną. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.